Naudinga informacija
Sužinokite daugiau
Žyminis mokestis
Kas yra žyminis mokestis?
Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta suma, kurią privalo sumokėti asmuo, kad būtų pradėtas teismo procesas, tai yra jo ginčas, prašymas ar kitas kitas reikalavimas būtų pradėtas spręsti teisme. Žyminis mokestis teismui yra mokamas civilinėse bei administracinėse bylose įstatymų nustatytais atvejais. Baudžiamosiose bylose žyminis mokestis mokamas nėra.
Koks yra žyminio mokesčio dydis?
Civilinėse bylose žyminio mokesčio dydį detaliai reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnis. Žyminio mokesčio suma kiekvienu atveju priklauso nuo bylos pobūdžio, nuo reiškiamo turtinio reikalavimo dydžio ir kitų įstatymuose numatytų aplinkybių.
Administracinėse bylose, pagal ABTĮ 35 straipsnį. Žyminio mokesčio dydis, už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 15 eurų žyminis mokestis.
Taip pat svarbu pažymėti, kad pateikiant dokumentus teismui elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą popierinį procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos.
Kada reikia mokėti žyminį mokestį?
Žyminį mokestį reikia sumokėti prieš kreipiantis į teismą. Dokumentas, patvirtinantis žyminio mokesčio sumokėjimą, turi būti pridėtas prie teismui teikiamų dokumentų.
Kaip apmokėti žyminį mokestį?
Žyminį mokestį galima sumokėti bankiniu pavedimu arba grynais mokėjimo terminaluose.
Gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
Įmokos kodas: 5660 (žyminiam mokesčiui) arba 5662 (valstybės naudai priteistoms išlaidoms)
Gavėjo kodas: 188659752
Banko sąskaitos numeris: Galite naudoti bet kurią VMI surenkamąją sąskaitą
Ar galima prašyti atleisti nuo žyminio mokesčio?
Taip, įstatymai numato du atleidimo nuo žyminio mokesčio būdus:
Visiškas atleidimas (CPK 83 str. 1 d.) – tam tikrų kategorijų bylose (pvz. darbo ginčai, vartotojų ginčai, išlaikymo priteisimas, žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo ir kt.)
Dalinis atleidimas (CPK 83 str. 3 d.) – dėl sunkios materialinės padėties, pateikus motyvuotą prašymą su tai pagrindžiančiais įrodymais.
Pagal ABTĮ 37 straipsnį. Atleidimas nuo žyminio mokesčio, administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.
Taip pat, kai kurios bylos iš viso nėra apmokestinamos žyminiu mokesčiu (pvz. supaprastinto proceso bylos, skundai dėl antstolių ar notarų veiksmų).
Norėdami sužinoti tikslesnę informaciją dėl žyminio mokesčio dydžio, prievolės jį mokėti ar galimybes būtį atleistam nuo žyminio mokesčio, kreipkitės į Juriskonsultas ir mes Jums išsamiai viską paaiškinsime.
Mediacija
Kas yra mediacija?
Mediacija – tai būdas, pasiekti susitarimą su kita ginčo šalimi, nesikreipiant į teismą. Pavykus susitarti, parengiama taikos sutartis, kurios privalo laikytis abu susitarę asmenys.
Kokiais atvejais galima mediacija?
Mediacija galima šeimos bylose (pavyzdžiui: norite nutraukti santuoką; priteisti išlaikymą vaikams; nustatyti vaikų gyvenamąją vietą bei bendravimo tvarką) bei sprendžiant ir kitus civilinius ginčus dėl kurių gali būti sudaryta taikos sutartis (pavyzdžiui: kitas asmuo negrąžina skolos ar daikto; siekiate padarytos žalos atlyginimo; nesutariate su bendrasavininku dėl naudojimosi bendromis patalpomis ar turtu bei kitais atvejais).
Kodėl turiu tartis su kita ginčo šalimi?
Asmenys, kurie naudojasi mediacijos procedūra, išvengia ilgo bylinėjimosi proceso, kuris susijęs ne tik su patiriamomis finansinėmis išlaidomis teisme, bet ir neigiama emocine patirtimi.
Kuo tai geriau nei bylinėtis teisme?
Greitesnis procesas;
Patiriama mažiau išlaidų;
Neviešas ir konfidencialus procesas;
Savanoriškas procesas iš kurio bet kuriuo metu galima pasitraukti;
Gali vykti ginčo šalims patogioje vietoje ir sutartu laiku;
Mediacijos procese siekiama bendradarbiavimo, dialogo ir bendro sutarimo.
Nepavykus susitarti mediacijos metu, tai neužkerta kelio kreiptis į teismą.
Senaties terminai
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.
Pažeidus civilinius teisinius santykius, teisės funkcija ir teismo uždavinys – atstatyti teisėtvarką pagal suinteresuoto t. y. asmens, kurio teisės pažeistos, ieškinį.
Ieškinio senaties terminai
Bendruoju atveju ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Atskirų rūšių reikalavimams įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus.
Sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas taikomas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams.
Sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais.
Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas:
1) ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo;
2) ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų.
Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas iš ryšių įmonių santykių su klientais atsirandantiems reikalavimams, jeigu siuntos buvo siunčiamos Lietuvoje, arba vienerių metų ieškinio senaties terminas, jeigu siuntos buvo siunčiamos į užsienį.
Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.
Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos.
Sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.
Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. leškinio senatis tampa teisiškai reikšminga tik tuo atveju, kai teisė yra pažeista. Jeigu asmuo yra klaidingai įsitikinęs, kad jo teisė yra pažeista, tokia situacija laikytina fakto klaida dėl teisės pažeidimo, kuri neturi juridines reikšmes ieškinio senaties termino eigos pradžiai. Siekiant tinkamai įvertinti ieškinio senaties termino eigos pradžią pirmiausia reikia nustatyti teises pažeidimo momentą (objektyvųjį momentą), kuris ir yra pradinis išeities taškas nustatant konkrečią ieškinio senaties termino eigos pradžią pagal subjektyviuosius kriterijus.
Norėdami sužinoti tikslesnę informaciją apie ieškinio senaties terminus ir jų praktinį taikymą, keipkitės į Juriskonsultas ir mes Jums išsamiai viską paaiškinsime.
Darbo sutarties nutraukimas
Darbo sutarties nutraukimas yra svarbus procesas tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, todėl jis turi būti vykdomas laikantis įstatymų, kad būtų išvengta galimų teisinių pasekmių. Jis gali būti vykdomas dėl įvairių priežasčių.
Darbo sutartis pasibaigia, kai ji yra nutraukiama ar pasibaigia Darbo kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. DK 53 straipsnyje nurodyti darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. Šioje teisės normoje išskirta, kad darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio gali būti pabaigiami darbo sutarties nutraukimu: šalių susitarimu (1 punktas), vienos iš šalių inciatyva (2 punktas), darbdavio valia (3 punktas), nesant šalių valios (4 punktas).
Taigi, matyti, kad DK galimus darbo sutarties nutraukimo pagrindus pirmiausia sieja su sutarties šalių valia ir jų inciatyva (DK 54–59 straipsniai), tačiau įstatymų leidėjas taip pat yra imperatyviai įtvirtinęs, kai dėl tam tikrų priežasčių darbdavys yra įpareigojamas darbo sutartį nutraukti net ir nesant šalių valios (DK 60 straipsnis).
Aptariamoje teisės normoje, be darbo sutarties nutraukimo, nurodyti ir kiti pagrindai, lemiantys darbo santykių pabaigą: darbo sutarties šalies fizinio asmens mirtis, kai neįmanoma nustatyti darbdavio fizinio asmens ar darbdavio juridinio asmens atstovų buvimo vietos, kiti DK ir kituose įstatymuose nustatyti darbo sutarties pasibaigimo atvejai (pavyzdžiui, darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju (DK 62 straipsnis), terminuotos darbo sutarties pasibaigimas (DK 69 straipsnis), juridinio asmens vienasmenio organo atšaukimas (DK 104 straipsnis)).
Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu (DK 54 straipsnis)
Pagal DK 54 straipsnio 1 dalį darbo sutarties nutraukimo iniciatyvos teisę turi bet kuri darbo sutarties šalis; pasiūlymas nutraukti darbo sutartį pateikiamas raštu išdėstant darbo sutarties nutraukimo sąlygas (2 dalis); kita darbo sutarties šalis sutikimą su pateiktu pasiūlymu taip pat išreiškia raštu, o jeigu per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas (3 dalis). Sutarusios nutraukti sutartį, šalys gali sudaryti raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, toks darbo sutarties šalių sudarytas susitarimas (ar darbo sutarties šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį) pabaigia šalių darbo sutartį (4 dalis).
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva
Atvejai, kai darbuotojas vienašališkai gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, įstatymų leidėjo skirstomi į be svarbių priežasčių (DK 55 straipsnis) ir dėl įstatymo laikomų svarbių priežasčių (DK 56 straipsnis).
a) be svarbių priežasčių (DK 55 straipsnis)
DK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbuotojo teisė nutraukti neterminuotą darbo sutartį arba terminuotą darbo sutartį apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Šioje teisės normoje nurodyta, kad tam būtinas rašytinis darbuotojo pareiškimas. Tokį prašymą (pareiškimą) darbuotojas turi teisę atšaukti, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pareiškimo nutraukti darbo sutartį padavimo dienos. Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik darbdavio sutikimu (DK 55 straipsnio 2 dalis). Darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, išskyrus nurodytą atvejį, kai darbuotojas atšaukia savo prašymą nutraukti darbo sutartį, ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą (DK 55 straipsnio 3 dalis) teisės aktų nustatyta tvarka.
b) dėl svarbių priežasčių (DK 56 straipsnis)
DK 56 straipsnio pagrindu darbuotojas gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą tik esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms. Pažymėtina, kad šių aplinkybių, kurias įstatymų leidėjas įvardija kaip svarbias priežastis, sąrašas yra baigtinis: darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių (1 punktas); darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos (2 punktas); darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), vyrą, žmoną), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (3 punktas); pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį (4 punktas).
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio inciatyva
DK nustatyti darbo sutarties nutraukimo savarankiški pagrindai, kuriais darbdaviui suteikta teisė inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, be kita ko, atsižvelgiant į tai, ar darbo sutarties nutraukimas nulemtas darbuotojo kaltės ar ne. DK 57 straipsnis apibrėžia darbo sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nesant darbuotojo kaltės, kai darbdavys savo inciatyva turi teisę nutraukti darbo sutartį dėl šio straipsnio 1 dalyje išvardytų tam tikrų priežasčių. DK 59 straipsnyje nurodytas darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia pagrindas suteikia darbdaviui galimybę savo inciatyva nutraukti darbo sutartį nesant darbuotojo kaltės dėl priežasčių, kurios nenurodytos DK 57 straipsnio 1 dalyje. Dėl darbuotojo kaltų veiksmų (veikimo ar neveikimo) nulemtą darbo sutarties nutraukimą reglamentuoja DK 58 straipsnis.
a) be darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnis)
DK 57 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės. Darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą ar terminuotą darbo sutartį prieš terminą dėl šių priežasčių: darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla (1 punktas); darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal DK 57 straipsnio 5 dalyje nurodytą rezultatų gerinimo planą (2 punktas); darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę (3 punktas); darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju (4 punktas); teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys (5 punktas). Šių priežasčių sąrašas yra baigtinis. Darbdavys neturi teisės nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva DK 57 straipsnio pagrindu dėl kitų, šioje teisės normoje nenurodytų, priežasčių.
b) dėl darbuotojo kaltės (DK 58 straipsnis)
DK 58 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pagrindus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas.
c) darbdavio valia (DK 59 straipsnis)
DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytas savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas ir šiuo pagrindu nutraukiant darbo sutartį taikytina konkreti darbo sutarties nutraukimo tvarka. Šiame straipsnyje nurodytu teisiniu reglamentavimu įtvirtinta galimybė darbdaviams, išskyrus konkrečiai jame įvardytus subjektus, lanksčiau, lyginant su anksčiau buvusiu teisiniu reglamentavimu, spręsti dėl darbo sutarties nutraukimo, darbuotojui sumokant ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju (DK 62 straipsnis)
Darbo sutarčių nutraukimas įmonei iškėlus bankroto bylą yra specialus darbo santykių pasibaigimo pagrindas, kuris taikomas tuomet, kai įmonė yra nemoki ir bus likviduojama dėl bankroto.
Juridinio asmens vadovo darbo sutarties pasibaigimo ypatumai (DK 104 straipsnis)
Vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumai, taip pat ir darbo sutarties pasibaigimo ypatumai reglamentuojami DK VII skyriaus pirmame skirsnyje. Darbo sutartis su juridinio asmens vadovu gali pasibaigti įprastais DK 53 straipsnyje nurodytais pagrindais, tačiau kaip vienas ypatumų darbo santykiuose su vienasmeniu valdymo organu išskiriamas jo atšaukimo institutas (DK 104 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens vadovas atšaukiamas įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, todėl kiekvienu atveju reikia analizuoti konkretaus juridinio asmens, iš kurio ketinama atšaukti vadovą, veiklą reglamentuojančius specialius įstatymus. Juridinio asmens vadovo atšaukimas kompetentingo organo sprendimu yra sudėtinė darbo santykių nutraukimo dalis, viena iš tokio nutraukimo stadijų. Taigi ginčas dėl vadovo darbo sutarties nutraukimo teisėtumo yra darbo ginčas, nagrinėtinas DK nustatyta tvarka.
Individualių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo tvarka
Individualių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo tvarką reglamentuoja nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK IV dalies „Darbo ginčai“ I skyriaus „Bendrosios nuostatos“ ir II skyriaus „Darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimas“ normos. Įstatymų leidėjas įtvirtino individualaus darbo ginčo dėl teisės apibrėžimą – tai nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas (DK 213 straipsnio 3 dalis). Taigi toks darbo ginčas turi būti kilęs tarp įstatyme nurodytų subjektų – darbuotojo (ar kitų darbo santykių dalyvių) ir darbdavio (buvusio darbdavio) ir susijęs su darbo santykių dalyvių teisėmis ir pareigomis, atsiradusiomis iš darbo sutarties ar darbo teisės normų.
Darbo ginčų komisija ir teismas yra tos institucijos (organai), kurios kompetentingos nagrinėti individualius darbo ginčus dėl teisės Lietuvoje, nebent šalys, kilus darbo ginčui, susitaria jį perduoti komerciniam arbitražui (DK 216 straipsnio 1, 2 dalys).
Juriskonsultas teikia profesionalią teisinę pagalbą darbo ginčuose. Atstovaujame darbuotojus ir darbdavius darbo ginčų komisijoje ir teisme: rengiame skundus, paaiškinimus, konsultuojame ir giname Jūsų interesus visuose darbo ginčo etapuose. Mūsų teisininkai ir advokatai padeda spręsti darbo santykių konfliktus, darbo sutarties nutraukimo, atlyginimo ir kitus ginčus, užtikrindami efektyvų atstovavimą ir greitą problemos sprendimą.